apkelti

apkelti
apkélti, àpkelia (apìkelia), apkė́lė tr. 1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš. 2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkė́liau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkė́lė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt aš tave apkélsiu Plv. Vincė pajuto, kad jis jau apkeltas rš. 3. aplenkti: Aš ją su dviem linų pradalgėm apkė́liau Skr. 4. aptikti, apsirinkti: Apkėliau gerą mišką Lnkv. Tu jau apkė́lei ten ką, kad eini ir eini kas vakaras Ps. | Lėnesnis kur ir neapikela panos Brž. | refl. tr.: Ar turi apsikėlus siuvėją? Pnd. Jis dabar brunetę apsikė́lė Krk. Aš apsikėliau ir vedžiau žmonelę Svn. 5. apjuokti, pašiepti: Kam reikia žmogų apkélti Nj. Šitą berną visos mergos apkeldavo Brž. 6. apkalbėti, apšmeižti: Tą berną jau apkė́lė ten Ps. Jis geras žmogus: be reikalo jį tik apkė́lė Klov. Kas mane bus apkė́lęs? Dov. Laukinius žmones iš mažumės mums yra apkėlę būtais ir nebūtais daiktais Vr. Apkeliamų svečių nereik Db. Ne vienam kaimelyj mergelė augo ... žmonužių n'apkalbama, šnektužių neapkeliama BsO225. 7. refl. apsitverti: Apsikėlęs drotimis Šts. 8. refl. atsiginti, atsikratyti: Čia drėgmės negali apsikélti Žlp.
◊ (su) kalbomìs (apkalbomìs, melaĩs, méile) ap(si)kélti apkalbėti: Savo brolėnę kalbõms apkė́lė Užv. Išgirdusys apei tai, žmonės apkėlė abudu su kalbomis, pasakė Jūzupą esant slinkiu M.Valanč. Apvynėli žalusis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvėrė, mane kalboms apkėlė JV676. Apkalboms apkėlė, o nekaltai Šts. Ji muni visokioms kalboms apkėlė Skdv. Melais apkelti LmŽ276. | Pas juos pasimaišyk, tai kad apkels meile Antš. Eisiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Tik kalboms apsikėlėm, o pelną vel[nia]s atėmės Šts.
\ kelti; antkelti; apkelti; atkelti; įkelti; iškelti; nukelti; pakelti; parkelti; perkelti; prakelti; prikelti; sukelti; užkelti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • apkelti — apkélti vksm. Jį̇̃ teñ visái nekaltai̇̃ apkėlė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antkelti — antkelti, añtkelia, antkėlė (ančkelti Kv, Rt, K.Būg) (ž.) tr. 1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkelk ant vežimo tą vaiką Slnt. Antkėlė ant nugaros maišą Krtn. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus S.Dauk. | refl. tr.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgėdimas — sm. (1) apgėdinimas: Apgėdymu kokiu apkelti WP30. gėdimas; apgėdimas; sugėdimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkeldinti — cur. apkelti. ◊ kalbomis apkeldinti apšmeižti: Gana kalbomis mergaitę jau apkeldinai Žem. keldinti; apkeldinti; atkeldinti; įkeldinti; iškeldinti; nukeldinti; pakeldinti; parsikeldinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkėlimas — apkėlìmas sm. (2), apkėlimas (1) Als; Gmž → apkelti 6. ◊ apkėlìmas su kalbomìs Ls apkalbinėjimas. kėlimas; apkėlimas; atkėlimas; įkėlimas; iškėlimas; nukėlimas; pakėlimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptarti — aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptarti Š 1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkelti — atkelti, àtkelia, atkėlė tr. 1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkėliau sunkų kūjį J. Gaidys sunkus, negaliu atkelt Ėr. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos!.. V.Krėv. Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukelti — nukelti, nùkelia, nukėlė 1. tr. nuimti ką buvusį uždėtą: Nukelk nuo prieždos kruopas Paį. Ir nukėlė tymo balną nuo bėro žirgelio JV1073. Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25. Šiemet bulbų daug ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”